Pages Menu
Navigacija Maistingumas Auginimas Lietuvoje Kitos grūdinės kultūros

Pupos

puposPupos – vienos iš vertingiausių daržovių, kurios savo maistingumu prilygsta netgi mėsai (turi didelį kiekį baltymų). Šie baltymai žmogaus organizmui labai naudingi ir yra gerai pasisavinami.

Iki 2013 m. pupų derlius Lietuvoje mažėjo ar stabiliai išlikdavo mažas, tačiau pastaraisiais metais pupos ir vėl sulaukė didelio dėmesio, o kasmet jų užauginamo derliaus kiekis vis didėja. Kas lemia didėjantį susidomėjimą šia daržove?

  • Dėl „žalinimo“ programos ūkininkai įpareigoti sėti daugiau baltymų turintį derlių. Be to, tiek įprastų, tiek ekologiškų pupų kaina rinkoje vis didėja.
  • Jos puikiai tinka sėjomainai, yra labai geras priešsėlis kitoms kultūroms, kadangi ant jų šaknų gyvena bakterijos, kaupiančios azotą. Jis dirvoje išlieka net supuvus šaknims, o jį vartoja kiti pasėti augalai. Tai naudinga tiek tais pačiais metais šalia augantiems augalams (ypač agurkams, pomidorams, paprikoms, pupelėms), tiek sėjamiems kitais metais, kadangi iš dirvožemio gaus naudingų elementų. Tačiau svarbu, kad šios grūdinės kultūros toje pačioje vietoje būtų auginamos tik kas 4-5 metus.
  • Didėjanti pupų paklausa. Žmonėms, atsisakiusiems gyvulinės kilmės maisto produktų, svarbu su maistu gauti pakankamą kiekį įvairių medžiagų. Baltymai – labai svarbi organizmo statybinė medžiaga, atsakinga ne tik už ląstelių, audinių funkcinius atsinaujinimus, bet ir už hormonų, antikūnų veiklą. Pupos turi lengvai pasisavinamų baltymų, kurių kiekis yra net apie 35-37 proc., todėl šie ankštiniai – puikus proteinų šaltinis ne tik įprastai papildant savo racioną, bet ir sportuojant, kuomet proteinų poreikis organizmui ženkliai padidėja. Jos pasižymi dideliu angliavandenių kiekiu, kurie išsiskiria palaipsniui, per kelias valandas, todėl organizmas nejunta itin staigių cukraus kiekio kraujyje pokyčių.

Maistingumas

Pupose gausu minėtų baltymų, todėl tai puikus proteinų šaltinis sportuojantiems ar nevartojantiems gyvulinės kilmės maisto produktų. Jose taip pat daug angliavandenių, todėl rekomenduojama valgyti pusryčiams, jog gauta energija išsiskirtų palaipsniui per kelias valandas. Taip pat jos turi daug žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, taip pat vitaminų: C, B1, B2, B6, padedančių palaikyti normalią organizmo būklę.

Auginimas Lietuvoje

Lietuvoje gali būti sėjamos įvairių rūšių pupos, kurios yra įtrauktos Europos Sąjungos žemės ūkio bendrajame žemės ūkio augalų rūšių sąraše. Jos geriausiai auga drėgnesnėje, nerūgščioje dirvoje, o sudygti, kaip ir kitiems baltymingiems augalams, joms reikia daugiau vandens. Dėl to svarbu, kad pupos būtų sėjamos kuo anksčiau pavasarį, kadangi sudygusios jos nebijo iki kelių laipsnių šalčio, paspaudus nedideliam šaltukui, neįšals.

Jos nuimamos rugsėjo mėnesį, nesivėlinant, kadangi ilgiau delsiant gali pradėti byrėti kai kurių veislių sėklos. Nuimtos jos privalo būti tinkamai išdžiovinamos aktyviąja ventiliacija bei laikomos tinkamomis sąlygomis, kadangi drėgnos sėklos pradeda greitai kaisti, juoduoti. Siekiant to išvengti būtina jas džiovinti savo ar įmonių specialiose elevatorių džiovyklose, kur galima pasirinkti iki kokio drėgnio pupas reikia išdžiovinti. Kuo greičiau ir geriau pavyksta išdžiovinti pupas, tuo geresnė jų maistinė bei pašarinė vertė. Dažniausiai jos džiovinamos iki 12-14 proc. drėgnio, kuris yra optimalus ilgesniam pupų sandėliavimui. Tokio drėgnumo pupas maistui galima sandėliuoti 2-3 metus, o sėklai – 3-4, laikant kambario temperatūroje.

Po derliaus nuėmimo būtina įvertinti ar jos nepažeistos, nes tokios yra nebetinkamos maistui. Numanant, kad joms gali pakenkti kenkėjai, pupas rekomenduojama laikyti šalčiau – maždaug 10 laipsnių temperatūroje. Ilgalaikiam sandėliavimui būtinas optimalios temperatūros ir drėgnio santykis sandėlyje, kas leidžia ilgiau išlaikyti savo savybių nepraradusias pupas.

Kitos grūdinės kultūros

Javai Kukuruzai Kvietrūgiai Kviečiai
Javai Kukurūzai Kvietrūgiai Kviečiai
Rapsai Rūgiai Miežiai Grudai
Rapsai Rūgiai Miežiai Grūdai