Pages Menu
Navigacija Kukurūzų universalumas Auginimo sąlygos Lietuvoje Kitos grūdinės kultūros

Kukurūzai

Kukurūzai kilę iš Centrinės bei Pietų Amerikos (tėvyne laikoma Meksika), XV-XVI a. pasiekė Europą bei plačiai joje paplito. Čia jų kelionė nesibaigė – iš Europos toliau jie plito į Aziją, kur taip pat prigijo. Priklausomai nuo rūšies jie yra atsparūs tam tikroms klimato sąlygoms, tinkami maistui arba pašarui. Kasmet laukuose jų auginama vis didesniuose plotuose. Kas lemia vis didesnį šių grūdinių kultūrų populiarumą?

Paprastasis kukurūzas

Jie – vieni seniausių kultūrinių augalų, kurie pasižymi itin galingomis šaknimis ir tvirtu stiebu. Dėl šių požymių jie atlaiko bei ištveria atšiaurias klimato sąlygas: stiprų, gūsingą vėją, sausrą, o bėgant laikui buvo išvesta šalčiui atsparių kukurūzų rūšių, dėl ko juos galima sėti palyginus anksti. Burbuolių apvalkalai padeda apsaugoti žiedelius, o vėliau ir pačius grūdus, esant nepalankioms oro sąlygoms. Dėl to jie gali būti auginami labai plačiose geografinėse ribose.

Kukurūzų universalumas

Kur dažniausiai naudojama ši grūdinė kultūra?

Jog jie žmonėms buvo svarbūs jau nuo senų laikų, patvirtina įvairios užuominos, randamos seniausiuose šaltiniuose. Tai – įvairūs piešiniai, užrašai, sukurti mitai, legendos, religinės ir ritualinės apeigos, įrodančios, kad kukurūzai sulaukė išties nemažai dėmesio. Rasti užrašai įrodo, kad  kukurūzai buvo panaudojami įvairiose srityse. Taigi, kur naudojama ši grūdinė kultūra?

Maistui. Kukurūzai turi apie 500 – 1000 burbuolėje esančių grūdelių, kurie priklausomai nuo rūšies gali būti balti, rausvi, geltoni, violetiniai ar juodi. Priklausomai nuo spalvos, gali skirtis naudingųjų medžiagų kiekis grūduose, pavyzdžiui, geltonos spalvos grūdai pasižymi karotino (provitamino A) gausa. Bendrai kukurūzuose gausu žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų, vitaminų, naudingųjų riebalų, amino rūgščių. Jie gali būti panaudoti miltų, dribsnių, kruopų, traškučių, krakmolo gamyboje. Pasitelkus kukurūzus galima sugalvoti daugybę skirtingų patiekalų, pagardų. Dažniausiai jie naudojami kaip daržovė, juos galima valgyti šviežius ar apdorotus: džiovintus, šaldytus, konservuotus. Taip pat jie naudojami alaus, spirito ar aliejaus gamybai. Aliejuje, kuris gaminamas spaudžiant kukurūzų gemalus, gausu biologiškai naudingų medžiagų.

Pašarui. Jam naudojami perdirbtų grūdinių kultūrų produktai, kukurūzų silosas bei pieninės brandos burbuolės.

Namų apyvokos reikmėms. Ne maistui kukurūzus plačiai naudoja popieriaus, linoleumo, izoliacinių medžiagų, klijų, viskozės, lako bei kt. medžiagų gamybai.

Vaistams. Be to, kukurūzus dėl jų gydomųjų savybių vertina kaip vaistines medžiagas. Dažniausiai jie pasitelkiami virškinamojo trakto ligų gydymui, kadangi padeda įsisavinti kitas su maistu gaunamas vertingas medžiagas, normalizuoti svorį (mažinant apetitą). Jų purkos pasitelkiamos medicinoje ir yra tablečių, ekstraktų, arbatų sudedamoji dalis. Šie vaistiniai preparatai naudingi kepenų, tulžies veiklai, pasitelkiami cistitų, hepatitų, inkstų akmenligės gydymui, vidinių kraujavimų stabdymui.

Auginimo sąlygos Lietuvoje

Kukurūzai yra vienmečiai, atsparūs žvarbioms oro sąlygoms, tačiau mėgsta saulę ir šiltą dirvą. Auginti mūsų šalyje juos gana rizikinga: jei vasara šalti ir nepalanki, derlius gali neprinokti. Bet pasitelkus žemdirbių patarimus dėl kukurūzų sėjos, auginimo, priežiūros – Lietuvoje, taip pat galima sulaukti tikrai puikaus derliaus ne tik pašarui, bet ir paskanavimui ant savo stalo. Įprastą vasarą toks derlius dėl mūsų klimato gali būti apie 12 t/ha, o kai vasara šiek tiek šiltesnė nei įprasta ir 14-15 t/ha. Jei kitų grūdinių kultūrų, pavyzdžiui, kviečių, supirkimo kaina pastaraisiais metais mažėjo, tai kukurūzai – išlaikė savo kainą, o ateinančiais prognozuojama, jog ji dar labiau pakils.

Kitos grūdinės kultūros

Javai Kvietrūgiai Kviečiai Miežiai
Javai Kvietrūgiai Kviečiai Miežiai
Pupos Rapsai Rūgiai  Grudai
Pupos  Rapsai Rūgiai Grūdai